Žymioji Architectural Association School of Architecture rimtai kala į klyną. Nors teko ir anksčiau lankytis jų saite, tačiau tik dabar pastebėjau tokį dalyką kaip Public Lecture Videos. Ten krūvos viešų paskaitų, kurias rengia tokios garsenybės, kad paskaičius pavardes verkt norisi. Tai Thom Mayne, Bjarke Ingels, Archigram, Greg Lynn, Peter Cook ir dar kaži kas… Nieko viešos paskaitėlės? Kilo mintis, kad gal būtų šaunu daryt papildomas neprivalomas viešas AA paskaitas, kurias ir skaitytų šios garsenybės (na arba paprasčiau tiesiog kolektyviai susirinkus jas žiūrėt per projektorių), galėtume apsimest, kad čia iš tikrųjų ir vyksta tokia paskaita:) Tai matyt tarp filmų vakarų atsirastų dar papildomas vakaras (arba vietoje jų, kaip pageidavimai). Reakcija būtų kokia?

P.S. Reikės bandyt griežtai pakalbėt su Paliu, kad ir jis padarytų paskaitą, nes jau žada žada padaryt tokią apie senąjį Kauną, būtų puiku, kad ir trečias kursas jam nuolat apie tai zystų. Gal bendrom jėgom pavyks:)

Ruošiamės peržiūrom ir nieko nevyksta? Nei šis, nei tas. Bet jau pasiruošėm. Šiuo metu archbazėje turim:

a. daug planšetų (kiek jie ten bus, gal kol tingėsim nusiimti, nežinia)

b. bevielį internetą

c. sofos ir pjautuvas vis dar ten

Ką sužinojom per peržiūras:

a. negerai, kad neapsvarstom ekspozicijos. Dėstytojai gal tris kartus susimaišė kur baigiasi ir prasideda kieno darbas. Reiks pagalvoti apie planšetų komponavimą ne į vieną juostą, kad du darbai nekabėtų vienas po kitu. Kvaila, tikėkimės kitų neištiks tokios bėdos

b. niekas nemokina retorikos, taigi viskas blogai. Reikia patiems tuo rūpintis. Ir jei neišeina savaime, tada kodėl gi nepasirūpinus. Gal kitų neištiks tokios bėdos

Ačiū už mokslą, susitvarkom ir laukiam kitų peržiūrų! :)

Vykusios diskusijos teiginiai ir samprotavimai:

Vizualizacijų pagrindinės stambios rūšys:
Fotorealizmas;
Meninė/ siurrealistinė;
Fotorealistinė interpretacija.

Išskiriamos ir vizualizacijų pakopos, sudėtingumo (įdirbio tobulinimo procese) prasme:

1, eskizas;

2, konsepcija;

3, realizmas.

Taip pat svarbus faktorius, darant objekto vizualizaciją, kokiu tikslu ar kokiai auditorijai bus skirta:

Pvz:

jei dalyvaujama konkurse, tai vizualizacija galima siurrealistinė, turinti mistikos, išskirtinės grafikos, kuri pabrėžia objekto teigiamas savybes.

Jei objektas daromas pardavimui, komercijai, plačiai žmonių auditorijai, tai pasirenkamas visiem suprantamas objekto vaizdavimo būdas- realizmas.

Animacija- įdomus būdas perteikti objekto ar objektų grupės nuotaiką. Tai leidžia laisviau įsivaizduoti ir atrasti kiekvienam priimtiną erdvę.

Vizualizacijos pagalbinės priemonės dedamos tik tam, kad padėtų pastatui, o ne tam, kad paslėptų pastato trūkumus. Deja, bet daugelis piktnaudžiauja grafikos suteikiamomis priemonėmis, norint paslepti pastato trūkumus, „nusaldinant” pačią vizualizaciją, o tada dėmesys kreipiamas ne į pagrindinį tūrį, dėl kurio daroma pati vizualizacija, o jį “pavagia” visos kitos detalės.

Dažniausiai fonas priklauso nuo tūrio formos ir funkcijos. Tai pačio architekto, projektuotojo reikalas, kiek jis nori uždengti, ar kiek paryškinti pagrindinį projektuojamą tūrį.

Priemonės, kurios išryškina architektūrą- pateisinamos.

Kad ir kiek bandytume kalbėti apie teisingas vizualizacijas, vistiek jos daromos tokios, kurios pabrėžtų objekto gerasias, estetines savybes. Parenkami efektingesni kampai, pagyvinamos spalvos, koloritas, viskas daroma dėl estetikos, padedant įsilieti objektui į situaciją. Taigi, visa tai apsvarsčius, galima teigti, jog mes visdar susiduriame su apgaule ir fantazija. Pvz, kaip ir fotografas, eidamas fotografuoti kokį naują pastatą ar naują šiandieninį interjerą, parenka specialiai efektingus kampus, pasirenka įdomesnį apšvietimą ar paros metą, kad ištrauktų ir parodytų, kaip vienas ar kitas objektas labai gerai atrodo.

Tolesnėje diskusijoje buvo bandoma aptarti- kas yra tesinga vizualizacija?

Teisinga vizualizacija laikoma tada, kai pasirinktas objektas yra matomas konkrečioje situacioje, kaip jis sutinka, sugeria aplinkinį audinį/ kontekstą. O jei rodomas objektas yra vienas, ne urbanistinis tūris, tai teisingiausia vizualizacijas daryti iš žmogaus žiūrėjimo taško.

Teisinga vizualizacija būna ir tada, kai naudojama su saiku meninės, grafinės priemonės, kurios pabrėžia objektą. (Tuo piktnaudžiauti negalima.)

Pati vizualizacijos samprata- tai žaidimas emocijomis.

Nauja sąvoka vizualizacijų pasaulyje: virtuali architektūra, tai objektai pateikiami popieriuje, gražiame paveikslėlyje. Parduodami iškart butai, nuomojamos patalpos, bet pačio objekto realiai dar nėra pastatyto, jis planuojamas statyti ateityje. Tinkamas pavyzdys- Jungtiniuose arabų emiratuose statomi objektai ar jų kompleksai.

apžvalgą parengė Laurynas Vizbaras

2009 01 30